vaitoti

vaitóti, -ója, -ójo KBII199, KI670, K, Rtr, NdŽ, KŽ 1. intr. Q503, H, H153, SD¹46,175, SD353, R, R231,403, MŽ, MŽ308,543, Sut, N, M, L, LL51, DŽ, Pn, Ppl aičioti, aimanuoti, dejuoti: Kad skauda, vaitók, kad rūpi, dejuok, t. y. iš rūpesčio dejuo[ja] žmogus, o iš skausmo vaitó[ja] JI308. Jis vaitódamas vai vai vai, Dievuliau, vaikščioja, kad jam skausta J. Koją sopėjo, kad beveik vaitót, nieko negalėjau dirbt Žl. Dvi nedėlias tik vaitójo ir mirties prilaukė Lel. Jai (priėmėjai) ranką skauda, mano vyru dantį skauda – man nebėr kada vaitót [gimdant] Sdb. Tatai išejom vaitódamys į lauką Brs. Ale jo bobutė … tuo gumbu vaitót ir skaudžiai sirgti pradėjo K.Donel. Smertis nebegalėdama atsikelt paliko šalia akmenio vaitójantį BM185(Pš). Graudžiai vaitójo ir meldėsi Sch 232. Jonienė kaip vaitojusi tebevaitoja Žem. Vaitojantį žmogų skubinai išvedė iš bažnyčios J.Bil. Vaitódami jų vaikai teip gynė tėvynę A.Baran. Nei vaitoti, nei verkti nepratę visai vien atstatom krūtinę, apkaltą ledu Mair. Mergele jaunoji, ko gailiai vaitóji? DrskD124. Bagota panaitėlė miegojus vaitoja, mano biedna siratėlė dirba ir dainuoja LTR(Šr). Ponas vaitas vaitódamas pjovė gaidį raudodamas DrskD227. Tik aš siratėlis gailiai vaitoju šaltoj žiemelėj TŽI286(Mrs). Būdavo, ka per tiltą eini, tai patiltė[j] ka vaitója, ka vaitója! Slv. Naktį nubundu – vaitója kamine Žl. Įlips į skliautus, pradės vaitót, kneikt [i](gąsdinti) Grz. Gailėdamies ir nuog sunkybės dvasios vaitodami SPI160. Dūšios turėtų po svietą vaikščiot vaitodamos MP240. Gird mane vaitojančią, o neturiu linksmintojo BBRd1,21. Tada sudraskė anys savo drapanas (viršuje rūbus) ir vaitojo didei BB1Mak4,39. | prk.: Nueina pirtin, tai net pirtis vaitoja, kad kapoja vienas kitą vantom Upn. Vėjai lenkė ir blaškė medžius, ir liepos vaitojo lyg būtų gyvos A.Vaičiul. Ilgai ilgai slinko pirmoji naktelė vaitodama B.Sruog. Tu girele, tu žalioji! Ko graudingai taip vaitoji? Mair. Visa šalis vaitoja tavo rankoj! B.Sruog. Niūniuoja vėtra giesmę gailią, vaitoja gilios jūrų marių gelmės J.Aist. Numetusi priespaudos naštą širdis nevaitotų V.Myk-Put. Bei žemė vaitos (gaus, šėlavos), kožna giminė ypačiai BBZak12,12. ^ Vaitoja kaip kielė be uodegos LTR. Kam nesopa, tas nevaitója Žl, Tr. Kad nesergi, tai ir nevaitok Sln, Pln. Serga vaitoja, nuo burnos kąsnis neatstoja PPr 413, Pšl. Serga vaitoja, prieina nedėlia – nėr kas kavoja Mlt. Kalnan – dūsaudamas, iš kalno – vaitodamas PPr369. Vaitok nevaitok, pyrago negausi LMD(Klov). Sirk, nevaitok – niekas nežinos Sln. Senam arkliui kritus, niekas nevaito[ja] VP40. Girtas dainuosi, blaivus vaitosi LTR(Rk, Smn), PPr90, Tr. Pušis nukirsta, širdis išimta – eina keliu vaitodama (smuikas) LTs V648(Slk). Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo vaitója (svirtis) Ps. Šeima valgo, o stalas vaitoja (kiaulė su paršais) LTR(Ldvn). Neserga, o vaitoja (kiaulė) LTR. ║ verkiant gailėtis: Vaitoju verkiu žaliųjų rūtelių (d.) Nm. Numirus ligoniui, davė žinią gentims ir artimims, kurie susirinkę budėjo ir vaitodami dejavo: – Ulele, ulele, ko numirei? S.Dauk. Tada atėjo Abrahamas, idant ant jos vaitotų ir raudotų BB1Moz23,2. Tylomis gali dūsauti, bet kaip ant numirusio nevaitok BBEz24,17. ║ graudžiu, gūdžiu balsu rėkti (apie paukščius, gyvulius, vabzdžius): Kėkštai, šarkos ir kitos vis saviškai gieda: toj juokias, toj vaitója, ė toj niekus klieda A.Baran. Ko burkuoja, ko vaitoja nekaltas balandėlis? Vnž. Girelės eglynuose ir pušynuose pešėsi kėkštai, dūdavo jerubės, vaitojo pasislėpę laukiniai karveliai A.Vien. Jis (apuokas) kaip vaitote vaitója, tai tuomet miršta kas nors (priet.) Brž. Baublys mauroja, balsas strošnas kaip karvės – vaitója ir vaitója Krč. Pelėda vaitója, kai kiškis ūksėja, jos prišaukia kiškį Bsg. Prieini prie to landžio, i vaitója [bitės prieš spietimą] Pšš. Vaitódavo tas telias Lg. 2. intr. Mžš, Grz bėdoti, skųstis: Tėveliai vaitójo, mes vaitójam, vaitõs ir vaikai Ėr. Kai tik išvažiavai, tuoj pagedau siūlų, ale nevaitójau, [maniau,] kad tu išsivežei Aln. Vaitója žmona jo: – Ai kaip negerai, kaip sunku! Upn. Tėvui kap pasakis, tai ot anas vaitos Švnč. Čia žmogus vaitoja: ištraukę jam pinigus iš kišenės, nebeturįs nė maistui Žem. Jaugi gana šiamsyk vaitójus irgi dejavus! K.Donel. Neturiu ko vaitoti ir skųsties ant Viešpaties, visako esmi partekęs M.Valanč. Žmogelius vargūse vaitó[ja] Slnt. ^ Bepigu visako liustinam ponui dyvyties, ka ubagas vaito[ja] LTR(Vdk). ║ skundžiantis prašyti: Aš ėmiau vaitót, kad padarytų langą Kb. 3. tr. skundžiantis pasakoti: Kaip pradėjo savo bėdas vaitót, lig vakaru[i] išsivaitojo Kp. \ vaitoti; apvaitoti; atvaitoti; išvaitoti; nuvaitoti; pavaitoti; parvaitoti; pervaitoti; pravaitoti; privaitoti; suvaitoti; užvaitoti